Kuro ir energijos pirkimai Lietuvoje.

Šioje rinkoje svarbiausias faktas yra skirtumas tarp matomo dydžio ir realaus darbo lauko. Bendra paskelbtų pirkimų vertė siekia 286.0M EUR, tačiau vidurkis yra EUR 8.7M, o mediana tik EUR 500K. Vadinasi, keli stambūs energetikos infrastruktūros ir centralizuoti pirkimai išpučia vaizdą.

Tiekėjui tai reiškia viena: paklausą reikia skaityti ne pagal vidurkį, o pagal tipinį skelbimą apie pirkimą. Paklausa nėra vieno pirkėjo rankose. Kuro, energijos ir elektros viešieji pirkimai ateina iš savivaldybių, gydymo įstaigų, universitetų, valstybės įmonių ir centralizuotų perkančiųjų organizacijų.

Kiekviena grupė turi savo pasikartojančius poreikius, terminus ir pirkimo dokumentų logiką. Todėl laimi ne tas, kas medžioja didžiausią skelbimą, o tas, kas susižymi pirkėjus ir kategorijas, kur jo pasiūlymas kartojasi natūraliai. Vertė viršuje labai sutelkta: didžiausi laimėtojai pasiima beveik visą priteistą sumą.

Bet tai nereiškia uždaros rinkos. Priešingai, 90% laimėtojų per laikotarpį gavo tik po vieną sutartį, todėl tiekėjų bazė plati, o durys naujiems dalyviams nėra užrakintos. Protinga kryptis yra ten, kur kartojasi poreikis, sutarties dydis artimas jūsų pajėgumui, o konkurencija dar nėra vien kainos karas.